Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Your Pet, Our Passion.
Lygiaplaukis Retriveris

Lygiaplaukis Retriveris

Lygiaplaukiai retriveriai yra ilgi liekni šunys, jie linksmi ir aktyvūs, pasižymi protinga snukio išraiška. Jų kailis tankus ir lygus, labai žvilgantis. Kojos ir uodega apaugę plunksnišku kailiu. Išvaizda kelia galios ir smarkumo įspūdį. Paprastai kailis būna vientisos juodos arba rausvai rudos spalvos. Idealus suaugusių patinų ūgis yra 58–61 cm, svoris – 27–36 kg; suaugusios patelės yra 56–58 cm ūgio ir 25–32 kg svorio.

Verta žinoti
  • Nepatyrusiems šeimininkams tinkamas šuo
  • Būtinas pagrindinis mokymas
  • Mėgsta energingus pasivaikščiojimus
  • Mėgsta pasivaikščioti daugiau nei po dvi valandas per dieną
  • Didelis šuo
  • Nedidelis seilėjimasis
  • Šukuoti reikia kas antrą dieną
  • Nehipoalerginė veislė
  • Balsingas šuo
  • Ne sarginis šuo
  • Puikiai sutaria su kitais augintiniais
  • Puikiai tinkamas šeimai šuo
Apskritai sveika veislė

Galimi lygiaplaukių retriverių veislės šunų sveikatos sutrikimai:
– Klubo displazija
– Alkūnės displazija
– Histiocitinė sarkoma: sunkios formos vėžys, prasidedantis tam tikro tipo imuninėse ląstelėse.
– Glaukoma: skausminga liga, kuria sergant padidėja akių spaudimas.

Charakteris

Lygiaplaukiai retriveriai yra geri, gyvybingi žmones mėgstantys šunys. Jie lėtai bręsta ir kelerius metus elgiasi tarsi šuniukai. Jie ekstravertai; paprastai būna geri šeimos šunys, nes yra ramaus būdo ir gerai prisitaikantys. Smarkiu lojimu įspėja apie bet kokius atvykėlius ir nepažįstamuosius. Jie nuolat vizgina uodegą ir yra labai entuziastingi, todėl iš šeimininkų prašo daug dėmesio.

Kilmė

Retriverių veislės buvo išveistos XIX a. pradžioje. Vienintelė šių šunų paskirtis buvo paimti nušautą laimikį. Lygiaplaukiai retriveriai buvo išveisti iš mažesniųjų niufaundlandų kaip sausumos retriveriai, vėliau išsirutuliojo į puikius vandens ir sausumos retriverius, labai mėgtus jėgerių. Papildomi jų įgūdžiai – išbaidyti laimikį iš priedangos ir medžioti kalnuotose vietovėse. Nuopelnus už šios veislės sukūrimą reikėtų priskirti J. Hullui, kuris pradėjo juos veisti 1864 m. ir nuo tada šie šunys paplito Didžiosios Britanijos dvaruose.