Šie vidutinio dydžio šunys atrodo kaip tipiniai špicai (smailios ausys, panašios į lapių, storas kailis ir gauruota uodega, užsirietusi virš nugaros). Suaugę šunys yra 43–50 cm ūgio, patelės apie 39–45 cm. Visiškai suaugę jie sveria 14–16 kg. Kailis yra raudonai auksinis arba raudonai rudas nugaroje, su šviesesnėmis vietomis ir šviesesnės spalvos poplaukiu (visą informaciją žr. veislės standarto aprašyme).
Galimi suomių špicų veislės šunų sveikatos sutrikimai:
– Girnelės išnirimas
– Epilepsija: ja sergant dėl nenormalios smegenų veiklos gali kilti priepuolių, kurie pažeidžia smegenis.
Draugiški ir gyvybingi suomių špicai visada guvūs, drąsūs ir šaunūs, jaučiantys aistrą medžioklei. Nors gana nepriklausomi, jie ištikimi savo brangiesiems šeimininkams ir džiaugiasi vaikų draugija, todėl yra geri šunys šeimoms. Jie iš prigimties balsingi, todėl turi būti dresuojami, kad pagal komandą nutiltų.
Suomių špicai šimtmečius buvo medžiokliniai šunys ir vis dar tokie tebėra savo gimtinėje, kur seka kurtinius ir tetervinus ir apie paukščio buvimo vietą medžiotojui praneša lojimu. Praeityje šie šunys padėdavo medžioti stambų grobį, įskaitant briedžius ir lokius. Dėl balsingos ir drąsios prigimties jie taip pat yra puikūs sarginiai šunys. Nors dabar šie šunys Suomijoje labai populiarūs, XIX a. antrojoje pusėje jie buvo beveik išnykę, nes dėl pagerėjusio susisiekimo suomių špicai ėmė kryžmintis su kitais šunimis. Vis dėlto atsidavę veisėjai sunkiai dirbo, kad apsaugotų šių šunų ateitį.
