Veislė išsiskiria unikaliu dėmėtu kailiu, kuris trumpas, lygus ir žvilgantis. Dėmės gali būti juodos arba rausvai rudos baltame fone. Dalmatinai yra kvadratinio sudėjimo, todėl yra proporcingi, stiprūs ir raumeningi šunys. Suaugę dalmatinai sveria 23–25 kg. Suaugę patinai yra 58–61 cm ūgio, o patelės – nuo 56 iki 58 cm.
Įprasčiausia dalmatinų sveikatos problema yra kurtumas.
Taip pat dalmatinams būdingi šie sveikatos sutrikimai:
– Klubo displazija
– Uratiniai akmenys: tam tikro tipo šlapimo pūslės akmenys, susidarę iš šlapimo rūgšties. Dalmatinai dažnai negali perdirbti šios medžiagos, todėl šlapimo pūslėje ir kartais inkstuose kaupiasi šlapimo rūgšties nuosėdos.
– Epilepsija¹: ja sergant dėl nenormalios smegenų veiklos gali kilti priepuolių, kurie pažeidžia smegenis.
– Atopija: oda reaguoja į aplinkoje esančius alergenus, tampa skausminga ir niežtinti.
Dalmatinai yra draugiški ir bendrauti mėgstantys šunys, bet, jei nuo mažens nėra rūpestingai ugdomi ir pakankamai mankštinami, gali tapti nervingi. Jie atsidavę ir ištikimi, visada nori įtikti; jie mėgsta būti draugijoje ir kvailioti. Vis dėlto jų galia ir ištvermė kai kuriems šeimininkams gali būti per didelis iššūkis. Jiems susitupėti reikia mažiausiai dvejų metų, o dažnai ir daugiau!
Dalmatinai yra senovinė veislė, žinoma nuo 2000 m. pr. Kr. – graikų frizuose ir paminkluose buvo vaizduojami dėmėti šunys, dirbantys senovės graikų, romėnų ir Egipto kovos vežimuose. Labai ankstyvų duomenų apie veislę randama Dalmatijoje (Kroatija), iš kur ir kilo pavadinimas. Dalmatinai buvo kariniai šunys, sienų patruliai, taip pat traukdavo vežimus, ganydavo avis, dalyvaudavo medžioklėse, pasirodydavo cirke ir, be abejo, lydėdavo keliautojus. Kad ir kokia būtų kilmė, dalmatinai su arkliais dirbo bent jau nuo viduramžių.
