Tai patys mažiausi šunys; jų kaukolė obuolio formos, kupoliška, o kailis lygus ir švelnus. Šie čihuahua turi trumpą ir lygų kailį, kuris būna įvairių spalvų – nuo gelsvai rudos iki juodos. Šie elegantiški kompaktiško sudėjimo šunys yra 15–23 cm ūgio, sveria 1,8–2,7 kg.
Kaip ir daugelis smulkių šunų veislių, čihuahua būdingos tokios sveikatos problemos:
– Girnelės išnirimas
– Šlaunikaulio galvutės liga
– Trachėjos kolapsas
– Hidrocefalija: būklė, kai aplink smegenis susikaupia skysčio, kuris gali jas pažeisti.
– Atviras arterinis latakas, kai šunys turi papildomą kraujagyslę, kuri gali sukelti problemų.
– Mitralinio vožtuvo liga, kai širdies vožtuvai pažeidžiami ir neveikia tinkamai.
– Akių sausumas arba keratokonjunktyvitas: skausminga būklė, kai ašarų liauka nustoja tinkamai veikti.
– Dantų problemos, įskaitant ėduonį ir dantų netekimą.
Čihuahua linkę užmegzti artimą ryšį su vienu ar dviem žmonėmis – bendraudami su jais jie būna smalsūs, gyvybingi ir protingi, taip pat labai prieraišūs. Vis dėlto šios veislės šunys į nepažįstamus nereaguoja maloniai, gali pasirodyti nervingi, kiauksintys ir net pikti. Čihuahua reikia socializuoti kuo anksčiau, antraip jie bus baikštūs naujoje aplinkoje ir nesutars su vaikais bei naminiais gyvūnais. Tai grupėmis gyvenantys šunys, kurie džiaugiasi būdami gaujoje.
Maži šunys, vadinami Techichi, buvo svarbi toltekų ir actekų kultūrų dalis. Techichi šunys buvo pasiturinčiųjų augintiniai, jie būdavo kremuojami su mirusiaisiais, kad perimtų jų nuodėmes ir žmogus į kitą pasaulį patektų nepykdydamas dievų. Manoma, kad šunys taip pat turėdavo palydėti mirusįjį per anapusinį pasaulį ir nugalėti blogąsias dvasias. Yra nuomonė, kad čihuahua atsirado sukryžminus techichi ir mažus beplaukius šunis iš Azijos. Čihuahua yra Meksikos valstija ir būtent iš šios valstijos šiuolaikiniai čihuahua pirmą sykį buvo įvežti į Ameriką. Yra teorija, kad šiuolaikinė veislė buvo išveista iš senovinės techichi veislės, sumaišius su mažais šunimis iš Meksikos, Arizonos ir Teksaso.
