Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Your Pet, Our Passion.
Bergamo Aviganis

Bergamo Aviganis

Bergamo aviganio kailis – įspūdingiausia šio šuns ypatybė. Jis riebaluotas, ilgas, tankus ir nukaręs palaidais kaltūnais. Kailis būna pilkos, juodos, Izabelės spalvos (blankus / dėmėtas gelsvai rusvas) arba šviesus gelsvai rudas. Visiškai suaugę šie dideli ir galingi šunys yra 58–62 cm ūgio, patelių ūgis yra 54–58 cm. Suaugę šunys sveria 32–38 kg, kalės – nuo 26 iki 32 kg.

Verta žinoti
  • Patyrusiems šeimininkams tinkamas šuo
  • Reikalinga papildoma dresūra
  • Mėgsta energingus pasivaikščiojimus
  • Mėgsta pasivaikščioti daugiau nei po dvi valandas per dieną
  • Didelis šuo
  • Minimalus seilėjimasis
  • Šukuoti reikia kas antrą dieną
  • Hipoalerginė veislė
  • Labai balsingas šuo
  • Sarginis šuo. Loja ir įspėja
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su kitais augintiniais
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su vaikais
Apskritai sveika veislė

Galimi Bergamo aviganių veislės sveikatos sutrikimai: 
– Klubo displazija 
– Skrandžio išsiplėtimas

Charakteris

Veislės sarginė prigimtis matyti ir šiandien: šie šunys iš prigimties atsargūs ir akyli, pasižymi stipriu saugojimo instinktu. Dėl to svarbi ankstyva socializacija ir patyrusio šeimininko vadovavimas. Tai nėra ideali veislė pirmą kartą įsigyjantiems šunį šeimininkams. Šie šunys mėgsta būti dresuojami ir labai nori įtikti.

Kilmė

Laikoma, kad Bergamo aviganiai, senovinė ganymo ir saugojimo veislė, prieš tūkstančius metų kilę iš Persijos, kur lydėjo klajoklius ūkininkus, ginė bandas dažnai atšiauriomis sąlygomis ir saugojo jas nuo plėšrūnų. Kai kurie klajokliai apsistojo Italijos Alpėse, ir šunys buvo pavadinti pagal regioną, kuriame buvo aptikti – Bergamo. Veislė beveik išnyko po karo Italijoje sumažėjus vilnos gamybai, bet ją atgaivino atsidavę veisėjai.