Šie maži arba vidutinio ūgio šunys išsiskiria standžiai susukta uodega ir raukšlėta kakta. Lygus, trumpas ir žvilgantis kailis būna rudos ir baltos, juodos ir baltos, juodos su gelsvai rusva ir baltos spalvų, rudmargis, rudmargis su balta, taip pat trispalvis. Visą informaciją rasite veislės standarto aprašyme. Idealus suaugusių šunų ūgis ties ketera (nuo žemės iki aukščiausios menčių vietos) yra 43 cm, patelių – 40 cm. Idealus visiškai suaugusio šuns svoris siekia 11 kg, patelių – 9,5 kg.
Galimi basendžių veislės šunų sveikatos sutrikimai:
– Girnelės išnirimas
– Fankonio sindromas – paveldima inkstų liga.
– Įgimta hemolizinė anemija¹: tai paveldimas sutrikimas, kai skaidomi raudonieji kraujo kūneliai.
– Progresuojančioji tinklainės atrofija: paveldima aklumą galinti sukelti liga, kuria sergant dalis akies degeneruoja ir sunyksta.
– Šlapimo takų akmenligė, kai šlapimo takuose susidaro akmenų, kurie gali sukelti skausmą.
Šie šunys unikalūs tuo, kad nemoka loti, vis dėlto susijaudinę geba jodliuoti! Budrūs, nepriklausomi, protingi, gebantys pasirūpinti savo kailio priežiūra ir praktiškai bekvapiai, šie šunys labai panašūs į kates – netgi žinoma atvejų, kai jie karstosi medžiais ir tvoromis kaip katės. Šie šunys meilūs savo šeimos nariams, bet atokiai laikosi nuo nepažįstamų. Basendžiai linkę peštis su kitais šunimis, todėl būtina ankstyva socializacija.
Greičiausiai basendžiai buvo išveisti kaip faraonų šunys kompanionai, šių šunų portretų yra Egipto piramidėse. Ilgainiui veislė paplito Centrinėje Afrikoje, kur buvo naudojama ilgadantėms ir nendrynų žiurkėms gaudyti Kongo regione. Šios didžiulės agresyvios žiurkės buvo tikra grėsmė vietinių gyventojų galvijams, todėl geri medžiokliniai šunys buvo būtini. Veislė Vakarų pasauliui buvo nežinoma iki Viktorijos laikų, kol ankstyvieji Afrikos tyrinėtojai nepranešė apie „nelojančius šunis“.
