Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Your Pet, Our Passion.
Australų Piemenų Šuo

Australų Piemenų Šuo

Šių kompaktiško sudėjimo, vidutinio dydžio raumeningų šunų ūgis visiškai suaugus siekia 46–51 cm (patinų) arba 43–48 cm (patelių), jie sveria 17–23 kg. Kailis būna mėlyno atspalvio; mėlynas ir gelsvai rudas; mėlynas, juodas ir gelsvai rudas; mėlynas su dėmėmis; rusvas; rusvas su gelsvai rudu atspalviu; gali būti su rusvomis dėmėmis. Visą informaciją rasite veislės standarto aprašyme.

Verta žinoti
  • Patyrusiems šeimininkams tinkamas šuo
  • Reikalinga papildoma dresūra
  • Mėgsta aktyvius pasivaikščiojimus
  • Mėgsta pasivaikščioti po vieną ar dvi valandas per dieną
  • Vidutinis šuo
  • Nedidelis seilėjimasis
  • Šukuoti reikia kartą per savaitę
  • Nehipoalerginė veislė
  • Balsingas šuo
  • Sarginis šuo. Loja, įspėja ir apsaugo fiziškai
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su kitais augintiniais
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su vaikais
Apskritai sveika veislė

Australų piemenų šunys gali būti linkę sveikatos sutrikimus, tokius kaip: 
– Klubo displazija
– Alkūnės displazija 
– Portosisteminis šuntas: tai būklė, kai kraujas normaliai neprasiskverbia pro kepenis, todėl kaupiasi toksinai. 
– Įgimtas kurtumas
– Egzema: ja sergant gali skaudėti ir niežėti odą, dažnai šią būklę sukelia alergenai.
– Glaukoma1: skausminga liga, kuria sergant padidėja akių spaudimas. 
– Progresuojančioji tinklainės atrofija: paveldima aklumą galinti sukelti liga, kuria sergant dalis akies degeneruoja ir sunyksta. 
– Šlapimo takų akmenligė, kai šlapimo takuose susidaro akmenų, kurie gali sukelti skausmą.

Charakteris

Australų piemenų šunys iš prigimties vengia nepažįstamų žmonių ir pasižymi stipriais sarginiais instinktais, todėl ypač svarbi ankstyva ir nuosekli socializacija. Rekomenduojama nuo mažens drausti kandžiotis, nes susijaudinęs šuo gali krimstelėti. Šie šunys atsidavę savo šeimai, bet yra labai energingi, todėl ši veislė nėra geriausias pasirinkimas įsigyjant šunį pirmą kartą. Jiems reikia labiau patyrusių šeimininkų.

Kilmė

Anglų gyvulių augintojus koliai į Australiją atlydėjo XIX a. pradžioje, bet dėl atšiaurių sąlygų ir sunkiai suvaldomų bandų reikėjo tvirtesnių šunų. Taigi 60 metų buvo kryžminami įvairūs šunys, turintys tam tikrų gebėjimų, įskaitant dingus, įvairius kolius ir aviganius, kelpius, dalmatinus ir bulterjerus. Galiausiai XIX a. pabaigoje buvo išveisti šunys, galintys ganyti bandas (kandžiojantys gyvulių užkulnius), dirbti su žmonėmis, vadovautis savo iniciatyva ir ištverti bet kokias oro sąlygas – ekstremalų lietų, šaltį ar karštį. Tai tvirti šunys – pranešama, kad darbinis australų piemenų šuo, vardu Bliujis, sulaukė 29 metų ir nugaišo 1939 m.