Persų Ilgaplaukė Katė

Persų ilgaplaukės gali gyventi maždaug dešimt–dvylika metų, tačiau žinoma, kad šios veislės kates vargina įvairios sveikatos problemos. Dėl trumpesnės galvos ir plokštesnio snukučio gali pasitaikyti žandikaulio deformacijų, sukeliančių dantų ligas, ir katei gali būti sunku ėsti bei lakti. Šnervės mažos, o gomurys minkštas ir per ilgas, todėl gali atsirasti didelių kvėpavimo problemų. Ašarų latakai gali būti išsidėstę neįprastai, todėl akys nuolat ašaroja, o snukutis drėksta, tad gali atsirasti snukio odos bėrimų ir žaizdelių. Dėl plokščio snukio taip pat didėja akių ligų tikimybė. Persų katės gali turėti geną, kuris lemia inkstų nepakankamumą (vadinamas autosomine dominantine policistine inkstų liga). Praėjusio šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje atsiradus galimybei atlikti atrankinius tyrimus ši liga nustatyta daugiau kaip trečdaliui visų persų ir egzotiškųjų trumpaplaukių kačių. Taikydami atrankinius tyrimus veislininkai dabar stengiasi išnaikinti šią ligą – visada prašykite veislininko parodyti policistinės inkstų ligos tyrimų sertifikatus, suteiktus katėms, kurios naudojamos kačiukams veisti. Persų katės taip pat gali dažniau sirgti hipertrofine kardiomiopatija (širdies sienelių sustorėjimu). Kaip ir kitos ilgaplaukės katės, persų katės dažniausiai suserga odos mikozėmis, kaip antai grybeline odos liga.

Kalbant apie ėdalą, kiekviena katė yra ypatinga, kiekviena ką nors ypač mėgsta, ko nors nemėgsta, turi tam tikrų poreikių. Vis dėlto katės yra mėsėdės, ir kiekviena katė turi gauti iš ėdalo 41 skirtingą tam tikrą maisto medžiagą. Šių maisto medžiagų proporcija priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir bendros sveikatos būklės, tad nekeista, kad augančiam, energingam kačiukui reikia kitokio maisto medžiagų derinio nei vangesnei vyresnio amžiaus katei. Kiti klausimai, į kuriuos reikia atsižvelgti, – tai šėrimas tinkamu ėdalo kiekiu siekiant išsaugoti puikią organizmo būklę – tam reikia laikytis šėrimo rekomendacijų ir aprūpinti šlapiu ir sausu ėdalu, pagamintu ir parinktu pagal individualų skonį.

Persų ilgaplaukes kates reikia kasdien šukuoti, kad ilgas ir storas jų kailis nesusiveltų ir nesusimazgytų. Jei kailis nebus prižiūrimas ir susivels, gali tekti iškarpyti visus susimazgiusius gniutulus ir laukti, kol kailis ataugs. Taip pat reikia prižiūrėti akis ir sėdmenis. Tas vietas reikia kasdien valyti, kad nesusiteptų. Persų kačių akys linkusios ašaroti, todėl akių kampučius ir nosies kraštelius reikės reguliariai valyti. Ant sėdmenų ir pauodegyje dažnai prilimpa išmatų, todėl šias vietas reikia rūpestingai prižiūrėti, kad jos neišsitepliotų ir nesusidarytų nemalonių gumuliukų. Būtina reguliariai prižiūrėti kailį ir iššukuoti daugiau plaukų, kad katė jų neprarytų, nes persų kates gali varginti plaukų kamščiai. Kaip ir visas kates, šias augintines rekomenduojama reguliariai skiepyti nuo ligų ir gydyti nuo parazitų.

Jei ketinate savo persų katę naudoti veisimui, turėsite atlikti policistinės inkstų ligos tyrimus, kad vada būtų tikrai sveika. Teiraukitės veterinaro.