Devonreksai

Devonreksai

Pamačius devonreksą pirmiausia įsimena velniūkščio snukutis ir klostytas kailis. Skruostai platūs, akys ir ausys labai didelės, įsodintos žemai galvoje. Trumpas kailis yra su apsauginiais banguotais plaukais, bet daugiausia šį sluoksnį sudaro apatinis poplaukis. Devonreksai turi būdingas reksams „Marselio bangas“, o kailis vilnija ir banguoja, ypač ant nugaros. Ūsai ir antakiai taip pat raitosi. Devonreksų kailis gali būti bet kokios spalvos arba rašto.

Devonreksai
  • Kailio ilgis: Trumpas
  • Kailio priežiūros reikalavimai: Rečiau kaip kartą per savaitę
Devonreksai
  • Kasdienė mankšta : Aukštas
Devonreksai
  • Triukšmas: Vidutinis

Kilmė

Devonreksų veislė kilo iš 1960 m. Devone aptiktos katės garbanotu kailiu. Kaip ir Kornvalio reksų, devonreksų kailio struktūrą lemia recesyvinis genas, ir, norint šią veislę išsaugoti, buvo reikalinga įvaisa. Tačiau devonreksų genas yra ne tas, dėl kurio garbanojasi Kornvalio reksų plaukai, tad, kryžminant devonreksus ir Kornvalio reksus, vedamos tiesiaplaukių kačiukų vados. Veikiausiai šios dvi mutacijos įvyko atskirai, nors ir geografiniu požiūriu labai artimose vietovėse – Devone ir Kornvalyje. Praėjus 10 metų po šio atradimo veislė buvo pripažinta Didžiojoje Britanijoje.

Kilmės šalis

Anglija (Devono grafystė)

Charakteris

Už išdaigas devonreksai meiliai vadinami mažaisiais nenuoramomis ir beždžionėlėmis katės kailiu, mat jie mėgsta suptis ant užuolaidų ir ropštis tapetais! Šios gyvastingos ir ekstravertiškos katės tikros pokštininkės. Jos turi keletą „šuniškų“ savybių, pavyzdžiui, mėgsta atnešti žaisliuką, jas galima išmokyti vaikščioti su pasaitėliu. Tai labai švelnios ir prieraišios katės, jos nepakenčia nuobodulio ir nemėgta būti vienos. Atėję į svečius nustebsite, kaip nuodugniai jus ištyrinės smalsusis devonreksas – nespėsite nė atsisėsti!

Sveikata

Dėl tokio kailio devonreksai dažnai serga odos grybelinėmis infekcijomis, todėl gali atsirasti ausų problemų, riebalinių odos sankaupų ir varginti niežulys. Reksai taip pat gali būti linkę plikti – šis sutrikimas vadinamas hipotrichoze. Dėl atgalinio kryžminimo siekiant sukurti veislės pradinį genofondą praeityje pasitaikydavo genetiškai paveldimo spazmiškumo atvejų, siejamų su šia veisle (vadinama devonreksų miopatija), tačiau kruopščiai veisiant ši problema beveik pašalinta.

Mityba

Kalbant apie ėdalą, kiekviena katė yra ypatinga, kiekviena ką nors ypač mėgsta, ko nors nemėgsta, turi tam tikrų poreikių.  Vis dėlto katės yra mėsėdės, ir kiekviena katė turi gauti iš ėdalo 41 skirtingą tam tikrą maisto medžiagą. Šių maisto medžiagų proporcija priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir bendros sveikatos būklės, tad nekeista, kad augančiam, energingam kačiukui reikia kitokio maisto medžiagų derinio nei vangesnei vyresnio amžiaus katei. Kiti klausimai, į kuriuos reikia atsižvelgti, – tai šėrimas tinkamu ėdalo kiekiu siekiant išsaugoti puikią organizmo būklę – tam reikia laikytis šėrimo rekomendacijų ir aprūpinti šlapiu ir sausu ėdalu, pagamintu ir parinktu pagal individualų skonį.

Priežiūra

Banguoto devonreksų kailio beveik nereikia prižiūrėti. Norint geriau pašalinti negyvus plaukus galima šukuoti guminiais šepečiais, bet šukuoti reikia atsargiai, nes persistengus galima visam laikui sugadinti plaukus. Reikia reguliariai valyti devonreksų ausis ir išvalyti vaško sankaupas, dėl kurių gali prasidėti infekcija. Vasaros mėnesiais šviesesnių spalvų kačių ausis, galimas dalykas, teks tepti apsaugos nuo saulės priemonėmis. Kaip ir visas kates, šias augintines rekomenduojama reguliariai skiepyti nuo ligų ir gydyti nuo parazitų.

Papildoma informacija

Nors devonreksai šeriasi daug mažiau nei kitų veislių katės (nes yra ne tokie plaukuoti), negalima teigti, kad šios veislės gyvūnai visiškai nesišeria ar kad jų plaukau nealergizuoja. Iš tiesų alergiją sukeliantis baltymas yra katės seilėse.